Pasirinkimas tarp ko?

by | Kov 8, 2022 | Gerbėjų postai

Taip, karas Ukrainoje yra baisus. Toks pat baisus kaip karas Jugoslavijoje, karas Sirijoje ir šimtai karų anksčiau. Po siaubo ateina analizė, ir čia ji tampa sudėtinga. Žinoma, galima sakyti, kad Putinas išprotėjo, o išpuolį smerkia beveik visas pasaulis – žr. JT rezoliucijas. Bet tai tik pusė tiesos.

Jei į problemą žiūrėsime analitiškai, V. Putino beprotiškų sprendimų priežastį rasime Sovietų Sąjungos žlugime. Tai žlugo dėl akivaizdaus ekonomikos silpnumo. Daugumai žmonių buvo labai bloga ir jie tikėjosi pagerinti savo tautų nepriklausomybę, pasukę į demokratiją ir kapitalizmą kaip alternatyvą žlugusiam komunizmui. Dabar jie laukia pagerėjimo. Kiek laiko priversime juos laukti? Jų laukė 30 metų. Dar 20 ar 100 metų – amžinai?

Demokratija remiasi kiekvieno individo galimybe gyventi oriai ir be skurdo. Tai pasakytina ne tik apie buvusias sovietines Centrinės Azijos respublikas, bet ir Afriką bei daugelį kitų regionų. Jei vadinamasis laisvasis pasaulis to nesutvarkys, bus daugiau karų – iki branduolinio susirėmimo. Turime suprasti šiuos ryšius.

Rusija Putino asmenyje nori grįžti į pasaulinę galią. Kodėl jis dabar puola ne Vidurinę Aziją (ką jau bandė daryti, pavyzdžiui, Kaukazo kare), o Ukrainą? Nes Centrinė Azija gali palaukti. Ten žmonėms vis dar blogai sekasi ir Rusija turi geras perspektyvas, kad respublikos vėl savo noru pateks į Rusijos glėbį! Tačiau dauguma Ukrainos žmonių demokratiją ir kapitalizmą pasirinko visiškai savo noru, o jų gyvenimo sąlygos iš tikrųjų pagerėjo dėl artumo Europai. Taigi kyla pavojus, kad demokratija ir kapitalizmas garantuoja geresnį gyvenimą. Žinoma, Putinas negali to leisti, o Kinija taip pat negali.

Kinija pasirinko kelią, kuris sumaišė du pasaulius. Viena vertus, komunistinis valdžios aparatas, o iš kitos – ekonominės laisvės. Kol kas šis kelias pasirodo itin sėkmingas – žmonių asmeninės laisvės sąskaita.

Deja, kapitalizmas savo bjauriausia forma rodo ir gyventojų pasidalijimą į labai turtingus ir labai neturtingus žmones. Tai galima pastebėti net iš pažiūros konsoliduotose kapitalistinėse demokratijose. Trumpas aiškiai pademonstravo jame esančius sprogmenis. Taigi demokratija niekada nelaimės galutinės pergalės, ir mes turėsime laukti branduolinio susidorojimo.

Šiuo metu sėdžiu čia savo mini studijoje ir desperatiškai kovoju už savo asmeninį ekonominį išlikimą kaip muzikos prodiuseris. Puikus pavyzdys daugeliui kapitalistinės demokratijos žmonių. Taip, aš buvau užsiėmęs! Po plataus akademinio muzikinio išsilavinimo šio pasaulio scenose sekė daug varginančių metų – iki perdegimo. Po to kova už gyvybę tęsėsi. Nauja profesija – nauja laimė – iki kito perdegimo. Dabar pensiją stengiuosi papildyti muzikos gamyba.

Taip, aš galiu laisvai reikšti savo nuomonę. Man ant galvos nekrenta jokios bombos ir užtenka valgyti. Taigi ar man gerai sekasi? Ne, nes kaip patyręs atlikėjas muzikos versle vėl patiriu, kaip ekonominė galia drastiškai riboja mano asmeninį tobulėjimą. Vadinamieji vartų sargai nori nuvilkti paskutinius marškinius nuo mano nugaros, kol mano kūriniai net nepasiekia klausytojo ausies. Taip kapitalizme atrodo konkurencija.

Laipsniškas kultūrinio kraštovaizdžio privatizavimas (kapitalizavimas) reiškia, kad šiandien labiau nei bet kada menininkams galioja: „Be finansinių investicijų rinkoje nėra šansų“. Daugeliui tai gali atrodyti kaip aukštas skundas, bet, kaip jau sakė Ovidijus: „Prieš pradžią“. Tokia laisvė niekada nepasieks žmonių širdžių. Jei dauguma gyventojų dėl finansinės galios stokos bus išstumti iš asmeninio ir ekonominio augimo, jis greitai taps niūrus. Tada turėsime pasirinkimą tarp maro ir choleros.

Captain Entprima

Eklektikų klubas
Patalpinta Horst Grabosch

Jūsų universali kontaktinė galimybė visais tikslais (gerbėjas | pateikimai | bendravimas). Daugiau susisiekimo parinkčių rasite sveikinimo el. laiške.

Mes nešlamštuojame! Perskaitykite mūsų Privatumo politikoje daugiau info.