Pilnatvės Dievas

by | Lapkritis 22, 2021 | Gerbėjų postai

Mokslinė kosmologija ir dvasingumas nėra priešingi dalykai. Kūrinio – Dievo – idėja negali kilti iš nieko.

Atėjo laikas drąsiai mąstyti, kuris pašalina keletą tariamų neatitikimų. Kaip krikščionybėje užaugęs žmogus, aš, kaip ir daugelis kitų skeptiškai nusiteikusių žmonių, laikui bėgant nutrūko santykiai su religijomis. Nepaisant to, per visą savo gyvenimą aš galėjau stebėti esminį pasitikėjimą Dievu. Be to, religinių raštų studijos man suteikė supratimo, kad nepaisant visų su laiku ir kultūra susijusių atskirų ištraukų nesuderinamumo su mano asmeniniais įsitikinimais, autoriai tikrai nebuvo kvaili. Taigi galvojau, kaip atskiras tiesas būtų galima perkelti į teoriją, apimančią prieštaravimus. Tada ši teorija taip pat padėtų priimti įvairovę mums atpažįstamame pasaulyje.

Žinoma, dabartinės mokslo žinios yra mano atspirties taškas, nes jos apibūdina tai, ką tikrai galime atpažinti. Tai iš esmės išskiria mano galimybę nuo religijos pradininkų, kurie tuo metu neturėjo naudingų mokslinių žinių apie pasaulio prigimtį, tik minties konstrukcijų. Mokslo ir religijos sąjungos bandymas šiuo metu man atrodo gana menkai atstovaujamas. Akivaizdu, kad didelio susidomėjimo iš abiejų pusių nėra, o tai, remiantis patirtimi, susiję su tokiomis žmogiškomis silpnybėmis kaip baimė prarasti valdžią, baimė pasidaryti juokinga ir kt. Kaip pasaulietis abiejose disciplinose, galiu nepaisyti šių baimių.

Pradinė šio straipsnio idėja kilo iš vaizdo įrašo, o ypač iš jo grafikos > Šaltinis: „YouTube“ > Styginių teorija ir erdvės bei laiko pabaiga su Robbertu Dijkgraafu > Spustelėkite paveikslėlį, kad pamatytumėte „Videolink“.

Pilnybės dievas – grafika

Diagrama rodo mūsų dabartines žinias eksperimentinėje paieškoje mažiausio ir didžiausio. Tiesą sakant, vaizdo įrašas yra apie stygų teoriją, bet kadangi aš labai ribotai suprantu fiziką, iš minčių ištraukiu man prieinamą informaciją. Abiejose skalės pusėse matau tam tikrą membraną, kuri šiuo metu atskiria žinias nuo spėjamų išvadų. Mažu mastu tai yra kažkas, kas grafike vadinama „kvantine informacija“, o dideliu mastu tai yra „daugiavisa“. Išvada iš multivisatos prielaidos man atrodo aiški: „Mes gyvename vienoje iš daugelio visatų, kurių dėsniai gali būti visiškai skirtingi“. Jei manome, kad kvantinė informacija yra šių visatų pradžios taškas, mes įtartinai priartėjame prie pagrindinės Dievo idėjos.

Žengiu šiek tiek žingsnį atgal į savo apmąstymus, kad parodyčiau, kodėl ši grafika mane taip įelektrino. Menininkų visada klausiama, kaip kuriamas paveikslas, daina ar bet kas. Atsakymą žinau iš savo patirties, tą patį jaučia ir daugelis kitų menininkų. Paprasčiausias pradinės kibirkšties apibūdinimas yra žodis „idėja“. Šiek tiek gėlėčiau suformuluotas grūdelis, iš kurio formuojasi nedidelė struktūra, o likusi dalis padaro šią struktūrą iš tikrųjų savaime – vadovaujant menininkui. Tada visada sakau: „Visata padaro visa kita“. Oho, tai skamba kaip didysis sprogimas, ar ne? Mačiau daug dokumentinių filmų apie Didįjį sprogimą, ir vienas dalykas visada mane trikdė. Tai, kad visata atsiranda iš singuliarumo, kaip tai vadina kosmologija, vis dar sutampa su ką tik aprašyta patirtimi, bet iš ko atsiranda singuliarumas? Dažniausiai šis samprotavimas atmetamas teiginiu, kad mes tiesiog esame per kvaili, kad tai suprastume. Taigi lieka mintis, kad ji kyla iš nieko. Tačiau tai, kad VISKAS kyla iš NIEKO, stoja į ryškiausią įmanomą prieštaravimą mūsų patirčiai ir galiausiai taip pat baigiasi NIEKUO. Tada galime užtikrintai užgesinti žemę, nieko nereiškia.

Dabar darau išvadą, kad mano pasaulietis suprato teoriją, kad mūsų visatos kilmė slypi bet kokios rūšies kvantinės informacijos sriuboje. Taip sakant, kaip informacijos puokštė, kuri užsiliepsnojo kaip dainos idėja ir sukūrė galimybių visatą. Man tai daug prasmingiau nei išskirtinumas iš nieko. Taip pat reikėtų manyti, kad iš puokštės vystomų galimybių, kaip, pavyzdžiui, žmonių, savybės absoliučiai kažkaip susijusios su pirmine informacija ir absurdiškai neperima „idėjų“ iš nieko. Netgi žodžio „absurdas“ egzistavimas ir jo reikšmė rodo mūsų galimybių katalogo baigtinumą.

Dabar mes esame vienu žingsniu arčiau Dievo idėjos, bet tada ne Dievas iš nieko, kurį mes įdėmime į savivalę, o pilnatvės Dievas. Man, kaip kritiškajai dvasiai, nieko nėra toliau, kaip tik perimti čia aplaidžiai praleistas religijos galių pastangas. Šį darbą, brangūs religijos garbintojai su puošniais drabužiais, jau turite atlikti patys. Tačiau šiuo metu norėčiau paraginti dialogą tarp besimeldžiančių žmonių ir agnostikų. Galimybių puokštėje telpa daugiau nei vieni kitus laikyti idiotais.

Čia aprašytas mąstymo modelis neatmeta galimybės susisiekti su kvantine informacija. Greičiau atvirkščiai, nes galime intensyviai patirti, kad, pavyzdžiui, mūsų kilmės (tėvų) informacija aršiai veikia mūsų asmenybę. Visada verta pabandyti dvasingumo pavidalu. Geriau nei žudyti vienas kitą. Idėja daugeliui gali reikšti nepriimtiną tolesnį sudėtingumą, tačiau, atidžiau pažvelgus, tai yra supaprastinimas, susijęs su nepakeliama materialios begalybės idėja. Bent jau mūsų visata būtų baigtinė, ir tai galiausiai yra mūsų žaidimų aikštelė. Tuomet amžinybė būtų mūsų sielos žaidimo laukas ir ji daug geriau atlaikytų begalybę nei kūniškas ego.

Captain Entprima

Eklektikų klubas
Patalpinta Horst Grabosch

Jūsų universali kontaktinė galimybė visais tikslais (gerbėjas | pateikimai | bendravimas). Daugiau susisiekimo parinkčių rasite sveikinimo el. laiške.

Mes nešlamštuojame! Perskaitykite mūsų Privatumo politikoje daugiau info.